HipHop.lt archyvas
2013-11-03
INTERVIU SU CHUCK D (PUBLIC ENEMY) (HipHop.lt 2007)
Public Enemy – grupė, kurios tikrai nereikia pristatinėti, tačiau apie didžiulį jų indėlį hip hop‘ui tiesiog negalima nutylėti. Public Enemy nariai tapo gyvomis legendomis. Tai žmonės turintys ką pasakyti, teisingi ir griežti. Tai tie žmonės, po kurių atsirado nauja sąvoka – Political rap. Jie nebijo eiti prieš sistemą, savo kūryboje įvelti politinį kontekstą. Public Enemy pradėjo propaguoti marksizmo ir militarizmo mišinį . Militarizmas pasireiškė sukarinta apranga, skustomis galvomis, o marksizmas - revoliuciniais antikapitalistiniais tekstais. Jie nebijojo lozungų su kuriais skelbė revoliuciją prieš neišnykusį rasizmą ir nelygybę.
Šį kartą pristatome Jums interviu su grupės lyderiu Chuck D, kuris pasidalins savo nuomone apie šių dienų hip hop‘ą, papasakos Jums apie praeitį bei ateities planus....
 Kaip tu sutikai Flav ir kodėl norėjai, kad būtent jis būtų tavo komandoje?
Visų pirma, kai aš sutikau Flav, net nepagalvojau apie tai, kad jis galėtų būti mano grupės narys. Aš jis atėjo į radijo stoty Griff. Mano pirmoji frazė ištarta jo pusėn, buvo: „Žmogau, čia rūkyti negalima“. Jis buvo su juodais ūsais, juodais garbanotais plaukais, juoda kepurė, juodi džinsai ir net sintezatorius juodas. Baltus klavišus jis perdažė taip ko gi juodai. „Žmogau!, - pakartotinai pasakiau jam, - daryk ką nori, bet rūkyti čia negalima”. Laikui bėgant jis šią taisyklę įsisavino ir tapo savu žmogum. Vieną kartą, berots 83-iais ar 84-iais jam tapo vienos radijo laidos vedėju, netikėtai jis tapo populiarus. Iki to laiko mes labai susidraugavome, net gi kartu uždarbiaudavom pas mano tėvą, pamainom vairavom jo firmos mašiną.
Kalbama, kad kada Rick Rubin siūlė jums pasirašyti sutartį su Def Jam, tu primigtinai prašei, kad ji būtų pasirašoma ir su Flava?
Taip, bet Rick‘as niekaip nesuprato kokia bus Flav‘o rolė grupėje. O aš sakiau, kad tai nesvarbu, jis turi būti mūsų komandoje. Prisipažinsiu, aš nesivaikiau kontrakto. Man Rick‘as skambinėjo ištisus metus. Iki to laiko aš kalbėjau su daugeliu atlikėjų ir pavyzdžių man pakako tam, kad nepadaryti klaidos, kurias darė atlikėjai pasirašinėdami sutartis. Tuo metu mes daugiau stengėmės sukurti stoty skirta hip hop‘o žanrui. Tačiau idėja aplenkė laiką. Iš tikrųjų, mes tiesiog pavydėjom muzikantams iš rocko muzikos, kuriems radijo stočių buvo pilna. Tuo metu repo gerbėjų buvo pakankamai daug, tačiau biznio nebuvo.
Pirmas mūsų albumas vadinosi „Yo! Bum Rush the Show“, dėl to, kad mes ruošėmės duoti gerą spyrį šou verslui ir pakeisti žaidimo taisykles. Pas mus buvo puiki komanda, vedama bendrų idėjų, o Flava tapo mūsų šeimos narys.
Tavo nuomonė apie populiarų šou „Flavor of Love“? Ar nekenkia jis Public Enemy reputacijai?
Yra daug žmonių, kurie mano, kad žino Public Enemy, tačiau jie nieko nežino. Flav liko toks pat kaip ir 25 metus atgal. Jis visada palenkdavo savo pusėn auditoriją, kuri nenorėjo mąstyti apie sudėtingus dalykus. Tai, kad jis nepasikeitė. Kas iš tikrųjų mane šokiruoja, kaip pasikeitė, tiksliau degradavo likusi juodoji Amerika. Kur tik nenueisi, kur tik nenuvažiuosi, visur tie patys klausimai: „kas atsitiko su juodąją tauta? Mes pripratome galvoti, kad giname savo teises, tačiau įjungus televizorių matome tik kaip uždirbami milijonai. Mes praradom savo tarptautinį statusą.
Man tai primena boksą. Juodieji broliai jau negali nugalėti boksininkų iš Rusijos (Chuck D kalba apie boksininkus sunkiasvorių kategorijoje, kurioje jau daugelis metų dominuoja sportininkai iš rusijos: broliai Kličko, Maskajevas, Valujevas ir t.t.) Tai yra todėl, kad žmonės Rusijoje iš tikrųjų gyvena sunkiose sąlygose ir jiems reikia kovoti. Man nusispjaut, kad tu iš Baltimorės, tai nėra taip pavojinga kaip gyvenimas Maskvoje. Pačią ilgiausią eilę į autobusą, kurią aš mačiau per savo gyvenimą, buvo Maskvoje. 700 žmonių laukė autobuso, esant 30° karščio. Paklausyk manęs, išleisk juodaodį į Maskvą ir jis po savaitės grįš namo. Juodoji Amerika tapo silpna.
Kada mes sulauksime šou „Flavor of Chuck“?
Aš nesiskundžia tv ir radijo stočių dėmesiu. Dar daugiau, jei gu hip hop‘e iškyla kokių nors problemų, telefonas yra įkaitęs nuo skambučių, jiems reikia mano komentarų. Aš stengiuosi kuo mažiau lįst į ten. Mes su Flavor skirtingi: aš dažnai sakiau žurnalistams: „ne jūsų reikalas“ ar patraukite kameras“, o jis ekstravertas, jam patinka dėmesys.
Kada mes išsiruošiam į pasaulinius turus, aš esu tarsi Scotie Pippen‘as (buvęs Chicago Bulls ir Housto Rockets žaidės, NBA legenda), kuris aikštelėje padarydavo 80% darbo (jis turi omenyje geriausią visų laikų NBA tandemą – S. Pippen‘ą ir M. Jordaną). Ir man tai patinka. Dabar bus 58 pasaulinis turas, ir man viskas yra labai paprasta. Yra puiku, kada su mumis groja gitaristai, būgnininkai, Dj, kurie skamba tarsi scenoje susijungė Rage Against the Machine kartu su The Roots ir Run-DMC. Koncertai po visą pasaulį – štai kas yra vienas iš maloniausių dalykų mųsų biografijoje. Mes nestovime dar nuo 1987-ų metų. Dauguma Amerikiečių net nežino apie tai (galiu paminėti, kad būtent PE yra pirmoji repo grupė išsiruošusi į pasaulinį turą). Daugelis manęs klausia ką aš veikiu, kur koncertuoju, o aš jiems atsakau: „paieškok manęs Google.com, Publicenemy.com, Youtube, Myspace“. Dabar nauji laikai, žmonės gali viską rasti. Tik tokie paranojikai kaip L.A. Reid gali paduoti į teismą Myspace, dėl to, kad jų klipas “Kingdom Come“ atsidūrė internete. Iš reperių galėčiau išskirti Jay-Z, labai kokybiškas MC, ne veltui jis buvo pripažintas kaip geriausias. Kada mes žiūrime krepšinį, mes turime pripažinti, kad M.Jordanas yra geriausias, nes jis turėjo stipriausias kitų žaidėjų puses. Tas pats ir hip hop‘e. Prisiminkim Melle Mel, Kool Moe Dee, KRS-One, Rakim, tačiau Jay jų geriausias savybes sujungė į vieną. Be viso šito, pas jį patys geriausi koncertai.
Tie kas vertina hip hop‘ą, šiek tiek nuvertina Jay-Z, nes jis rašo paprastai ir nerealizuoja jam duoto potencialo. Jis niekada nerašė tekstų su giliais pamastymais, kaip tarkim tai daro Nas, nors jam tai tikrai yra įkandama.
Kalbėti paprastai, kaip tai daro Jay-Z taip pat yra sunku. Kita svarbi detalė, kad Jay-Z stengiasi, kad pas jį būtų protingi ir šmaikštūs tekstai. Tai yra ne taip jau paprasta, reikia žinių, išminties, gyvenimiškos patirties, plius talento. Jis puikiai ir efektyviai ritmuoja ir savo biografiją bei istoriją. Jis tiesiog su paprastina viską. Tarkim Koby Brayant‘as, jis per varžybas galėtu atlikti po 15 rezultatyvių perdavimų, tačiau jam priimtinau skraidyti su kamuoliu ir dėti iš viršaus. Taip, Jay-Z galėtų rašyti rimtus tekstus su gilia prasme, tačiau jam įdomu tai ką jis daro. Jis mėgsta aplink save padaryti maža cirką. Žmogus sutvertas daryti šou. Dabar aš tau užduosiu klausimą, kas tavo mėgstamiausias reperis?
Aš manau, kad tai Nas.
Tu buvai jo koncerte?
Taip, buvau...
Ir tau patiko?
Man tada buvo 19, ir albumas „Illmatic“ man padarė didelį įspūdį ir įtaką. Be abejo, kada aš buvau koncerte likau sužavėtas.
Aišku, gal gali man paaiškinti, kodėl tau patinka Nas. Matai, daugelis žmonių, net nežino kaip iš tikrųjų koncertuoja jų mėgstami atlikėjai ir grupės. Ar moka jie valdyti minę? Ar gali minę išjudint? Pas juos gali būti populiarios dainos, - populiarios, nes jas groja kiekvieną dieną per radijas. Tačiau ar gali jie laikyti kumštyje visą stadioną žmonių?
Hip hop, iš tikrųjų, nuostabus dalykas. Man labiausiai patinka grupė - Run-DMC. Tačiau, geriausia repo grupe aš vadinu - Outkast. Kiekvienas jų albumas yra nepanašus į prieš tai išleistą. Kiekvienas jų albumas yra sėkmingas. Public Enemy taip pat stengėsi neįrašinėtų panašių albumų, nes nenorėjo kartotis. Esant scenoje atlikėjas iš savęs turi išspaust viską, tam, kad jį pamėgtų žiūrovas. Dabar hip hop‘e atlikėjai nesistengia išspausti visko ką gali. Publika kalba tik apie tai, kokia koncerto metu buvo ant kaklo pas jį grandinė, kiek pas jį bobų, kaip gerai jis rengiasi ir kokią gerą mašiną vairuoja. Tačiau pažiūrėkite į Jay-Z, pas jį pati karščiausia mergina ir pati paprasčiausia grandinėlė. Daugeliui šių dienų reperių reikėtų pasimokinti iš Jay-Z paprastumo.
O kokias tu laikai stipriausias savo savybes, kaip mc?
Žinai, tik vienas MC skaitė tokiu pačiu tempu kaip Public Enemy, tai buvo - Big Daddy Kane. Public Enemy repavom pagal 109-116 bpm, greitai ir energingai. Dėl to, tai beveik buvo panašu į punk-rocką. Šiais laikais mažai kas gali repuoti pagal tokį tempą, bei tuo pačiu metu judėti scenoje, bėgiojant ir šokinėjant, tuo pačiu metu nepermušant kvėpavimo.Dj susidurdavo su keblumais, kai norėjo miksuoti mūsų kūrinius, kūriniai buvo greitesni nei kitų atlikėjų. Nebent tai būtų buvę Big Daddy Kane ar Marley Marl kūriniai, dėl to Dj‘ėjai darydavo Public Enemy mega mixą.
Kane, jis išlaiko mūsų tempą, tik jo judesiai scenoje yra lėgšti. Aš jį laikau vienu talentingiausių hip hop‘o pasaulyje. Kada visi pradėjo kalbėti apie Bigie, aš nusivyliau, kad pamirštamas Kane. Tai tik tipiškas New Yorko stilius, pakelt triukšmą. Tragiška mirtis ir taip toliau, tačiau tokiems titulams reikia išleist minimum 4-5 albumus. Pavyzdžiui Tupacas – jis buvo tiesiog brilliant cat. Tai buvo tikras talentas, asmenybė. Jis buvo bebaimis, jis kalbėjo apie tokias temas, kurias kiti stengėsi tiesiog atmest. „Dear Mama“, „Brenda’s Got a Baby“, „Keep Ya Head Up“ – kas dar gali kažką tokio parašyt? Daug kas, tačiau jie per silpni, o Tuapcas – ne. Dėl to jį visi ir prisimena.
Kalbama, kad Jūs puikiai sutariate su Ice Cube?
Taip, jis man kaip jaunėlis brolis.
Iš kur atsirado ta draugystė?
87-88 metais. Tuo metu Public Enemy buvo tiesiog repo muzikos ambasadoriai. Mes važinėjom po šalį ir stengėmės užkrės žmones repo bacila. Buvo toks įžymus šou „Bring The Noise“, ten mes ir susipažinom su Ice Cube‘u. Aš labai žavėjausi jo „Str8 Out of Compton“. Jame aš mačiau tą ugnį, kuri buvo pas jaunus ir talentingus žmones, pas tokius kaip Busta Rhymes ar LL Cool J..
1989-90 metais pas Cube prasidėjo problemos. Jis teigė, kad Eazy-E, Dre ir vadybininkas Džerry Heler nusukinėjo nemažą dalį nuo parduotų albumų. Aš jam patariau viską spręsti ramiai. Nes tuo momentu pas patį buvo konfliktas su Griff dėl antisemitizmo. Tada supratau kaip svarbu grupėje laikytis kartu. Aš jam siūliau ieškoti taikesnių kelių, tačiau patys Jerry, Dre ir Eazy nenori taikiai išpręsti šio reikalo, tai gi, Cube nutarė pradėto solinę karjerą ir ieškojo sound prodiuserių.
Aš stengiausi padėt Ice Cube‘ui su įvairiais prodiuseriais. Kartą jis buvo su mumis studijoje, kur mes įrašinėjome kartu su Big Dady Kane „Burn, Hollywood Burn“, albumui „Fear Of A Black Planet“. Na, tada Cube‘as pasisiūlė prisidėti prie mūsų, na mes pabandėme. Reikia pripažinti, kad jis rašė puikius tekstus. O rezultate gimė debiutinis jo solo albumas „Amerikkka's Most Wanted“. Jis yra puikus žmogus, talentingas ir kaip atlikėjas ir kaip kino aktorius. Tik vienas dalykas mane labai erzina, kad jaunoji karta jį žino tik kaip aktorių: „A, Ice Cube. Čia tas bičas iš „XXX-2“!”.
Pakalbėkime dar apie vieną žmogų, kuriam tu jauti didelę pagarbą, tai Eric B.
Taip, tai tiesa. Šiai dienai, daug blogo galima būtų išgirsti jo adresu, tačiau aš lenkiu galvą prieš šį žmogų. Aš nesutinku su tuo, ką rašo knygos hip hop‘o istorijoje. Jeigu galima būtų sukurti reperių profesinę sąjungą, tai jos lyderiu būtų Eric B.
Buvęs Eric B. kolega – Rakim, teigia, kad Eric B. nieko niekada nedarė.
Na, aš ir nesakau, kad tarkim Eric B. kūrė bytus. Tiesiog, vien jo buvimas šale buvo labai svarbus faktas. Be jo Eric B. & Rakim nebūtų tapusi super grupe. Rakim‘as tuo momentu buvo labai jaunas, jis pats būtų nesusitvarkęs. Eric B. buvo tas žmogus, kuris išgrynino jo talentą. Taip, Rakim‘as ir KRS-One, kūrė hip hop‘o standartus. Rakimas tai darė su „My Melody“, KRS -One su „South Bronx“. Tačiau nereikia pamiršti, kad šale su jais buvo tokie žmonės, kaip Eric B ir Scott La Rock.
Public Enemy įnešė į hip hop‘ą politiką bei juodąjį nacionalizmą. O kas būtent daugiausia ir darė jums įtakos?
Tai tie žmonės, kuriuos aš galėčiau pavadinti vyresniaisiais savo broliais. Tie, kurie palaikė Public Enemy ir mūsų kovą. Man nusišyspjo sėkmė gimti tinkamu metu., aš tapau vienas iš nedaugelio, kuris gavo respect‘ą tiek iš naujosios kartos, tiek iš Kool Herc, Bams (Afrika Bambaataa) ir Flash (Grandmaster Flash).
Dabar aš matau Nas ar Jay-Z, esu jiems dėkingas už tai, kad jie iš tikrųjų plečia „stovėjimo aikštelę“, kurioje vis daugiau mc gali priparkuoti savo mašinas. Kitaip sankant populiarina šį žanrą ir duoda tuo pačiu užsidirbti kitiems. Mano kontraktinė suma didesnė negu Melle Mel ar Kool Moe Dee, tačiau Common ar Talib uždirba daugiau negu Public Enemy. Aš džiaugiuosi už tai. Mes išvažiavome į kitas šalis. Padėka, kurią aš jaučiu Europos ar Azijoje, man yra svarbiau negu pinigai.
Aš manau, kad tokių momentų buvo daug, bet gal gali papasakoti apie patį įspudingiausią, patį įsimintiniausią momentą tavo kaip atlikėjo karjeroje?
Vieną kartą prieš koncertą Filadelfijoje, 1987 metais, mes apėjome salę ir sveikinomės su visais atėjusiais žmonėmis. Vėliau mes užlipom ant scenos, o už mūsų nusileido didelis plakatas su Public Enemy logotipu. Prieš save aš pamačiau tūkstančiais iškeltų juodų kumščių. Pirmą kartą aš mačiau, kad kas nors taip sutiktų repo grupę. Tas momentas buvo įsimintinas.
Baigiant šį intervių, norėčiau grįžti prie visų laikų geriausių... Girdėjau, kad vienas iš tavo mėgstamiausių atlikėjų yra Shaquille O'Neal ?
Ne, Shaquile‘as yra tiesiog sportininkas, kuris geriausiai repuoja. Pas jį labai tikroviški tekstai. Dar, jis pats didžiausias žmogus pasaulyje kada nors šokęs breiką, ir šį titulą vargiai kas iš jo kada nors atims.
Pagal HALFTIME |
|
|
Autorius Fortunate Piligrim |
|
![PUBLIC ENEMY – „How You Sell Soul to a Soulles People Who Sold Their Soul?“ (Slam Jamz/ Redeye 2007) [CD+DVD]](https://hiphop.lt/wp-content/uploads/2014/01/530small_PE.jpg)
Komentarai
0Komentarų nėra.