HipHop.lt archyvas 2013-11-03

Interviu su WISHER (UK)(HipHop.lt 2010)

Valdas Mikaločius 10 peržiūrų 0 komentarų 2013-11-03 22:18

Šį kartą interviu su vienu veikėju, kuris užsiiminėti graffiti pradėjo gan senai- 1985 metais. Taip pat, kuris turėjo net 15 metų pertrauką, bet vėl grįžo į graffiti pasaulį. Pristatau jums – WISHER. Sveikas, žmogau. Visų pirma prisistatyk Lietuvos publikai kas esi ir iš kur. Sveika, Lietuva. Esu WISH, WISHER arba DEFWISH iš Londono, UK. Užsiiminėti graffiti pradėjau dar 1985 metais (senojoje mokykloje), o sustojau 1991-aisiais. Tada turėjau gan ilgą pertrauką, o prie graffiti vėl grįžau 2006-aisiais. Beje, priklausau komandai ID (IDiots, Ivory Dukes, InDependents), kuri turi daugybę reikšmių ir kuriai atstovauja nemažai įvairių piešėjų. Kaip klostėsi tavo piešimo metai ir kodėl padarei tokią ilgą pertrauką? Na, kaip ir minėjau, aš pradėjau piešti dar kaip jauna karta 85-aisiais. 88,89-aisiais aš buvau pakankamai suaugęs, kad patekčiau į klubus ir reivus, todėl graffiti buvo antrame plane. Po kiek laiko truputį apsiraminau su vakarėliais, susiradau darbą, butą, tiesiog gyvenau paprastą gyvenimą kurį laiką. Praslinkus keliolikai metų, aš turėjau daugiau laisvo laiko, todėl grįžau prie graffiti. Aš visada tai mylėjau, taigi tai buvo natūralus pasirinkimas. Koks tavo požiūris buvo į graffiti kai pradėjai piešti ir koks yra šiuo metu? Jaunystėje aš buvau vandalas, piešiau ant traukinių, bombinau gatvėse ir panašiai. Dabar aš laikau save labiau graffiti menininku, piešiu tik legalias sienas ir „halls of fame“. Kokia graffiti scena yra Londone šiuo metu? Aktyviau daromos gatvės ar traukiniai? Vyriausybė ir geležinkelių kompanijos išvis netoleruoja graffiti veiklos. Kameros, lazeriai, tvoros su spygliuotom vielom, griežtos bausmės (net ir kalėjimai). Nelegalų graffiti jie padaro sunkiai pasiekiamu jaunajai kartai, todėl tu retai kada pamatysi išpieštą traukinį, gatves, traukinių linijas. Bet kol kas tai nemiršta, traukiniai yra vis dar paišomi. Pastaruoju metu matau nemažai naujų piešinių gatvėse bei traukinių linijose. Manau, tai lyg karas iš bomberių fronto. Iš legaliai piešiančiųjų pusės mes turime pakankamai stiprią sceną ir aukštus standartus „graffiti menininkams“, bet tai ne visada gerai, nes kai kurie iš jų yra tiesiai iš meno mokyklų arba tiesiog praktikuojasi ant legalių sienų, todėl jie niekada neturės patirties darant bet kokį nelegalų piešinį. Taip pat jie negauna pagarbos iš nelegaliai paišančiųjų. Ar esi ką nors girdėjęs apie Lietuvos graffiti? Gal ateityje ruošiesi čia apsilankyti? Nuošidžiai? Ne, niekada negalvojau, jog Lietuva turi graffiti sceną, bet tai nestebina, nes šiuo metu Europa naujovių įkarštyje! Kai tu su manim susisiekei, aš truputį pasidomėjau apie Lietuvą ir radau tokį veikėja kaip ZED ir man jo stilius patinka. Aš neabejotinai pagalvoju ir apie papaišymą Europoje šiais metais. Ar pasieksiu Lietuvą? Kas ten žino. Kas įtakoja tavo piešimą, stilių, graffiti supratimą? Hm...Kas mane įkvėpia? Tiesą pasakius - viskas. Muzika, mada, piešiniai, dizainas, kiti piešėjai. Aš visada stengiuosi judėti į priekį. Dabar 2010-ieji ir aš nenoriu piešti tuo pačiu stiliumi kaip ir aštuntajame dešimtmetyje. Kokiose rizikingose situacijose teko pabūvoti bepiešiant? Kai buvau jaunas, buvau įpratęs daugiausia bombinti, taip pat dariau ir backjump‘us (slėpimasis tuneliuose, laukimas sustojančio metro ir greitas piešimas ant jo). Traukinių jardai buvo taip pat labai pavojingi. Keli piešėjai dėl graffiti žuvo 80-ajame dešimtmetyje. R.I.P. Kokie tavo planai ateičiai? Tiesiog darysiu tai, ką darau, kaip ir sakiau, planuoju aplankyti Europą, bet visada su savimi turėdamas dažų ir linksmai leisdamas laiką. Taika..... Mr Defwish 2010.