HipHop.lt archyvas 2014-06-12

APATHY – “ Connecticut casual” [Demigodz rec.;2014]

Valdas Mikaločius 15 peržiūrų 0 komentarų 2014-06-12 20:23

Po kelių dienų su Jad Records rinkiniu ausinėse – atėjo laikas dar kam nors… Tad šį kartą pasirinkau du albumus, vieną pakeliu į darbą – antrą pakeliui namo. Ir štai tas albumas, kuriuo pradėdavau pastarąsias dienas ir mano "nemiego" ciklą. APATHY ir jo naujas, tik gegužė mėnesį pasirodęs albumas ”Connecticut casual”. Apathy kūrybą tenka stebėti dar nuo daugiau nei prieš dešimtmetį išleisto jo pirmojo EP po Demigodz vėliava. Kur kas vėliau, tik kažkur nuo 2006m. pasipylė jo soliniai darbai, plius bendri projektai su Army of the Pharaohs ir su senu bičiuliu Celph Titled. Manau, kad tuo laiku Gatvės Lygos radijo laida grodavo jo kūrybą ne vieną kartą, nes MC išties įdomus, turintis ką pasakyti ir kaip… Nors ir negalima teigti, kad labai išsiskiriantis iš daugumos tokių, kurie iškilo tais laikais. Stebina Apathy produktyvumas, ir tas faktas, kad tuo pačiu metu bičas nepraranda kokybės, išlaiko ir gerina kažkada nustatytą lygį. Bet arčiau reikalo….”Connecticut casual”, kaip sako šis albumas, atidengė tamsiąją gimtojo Apathy Conecticuto pusę, parodo kokia išties yra ta Naujoji Anglija… Kadangi aš ten nebuvau sudėtinga spręsti, bet apie tai, kaip albumas skamba, apie ką Apathy repuoja - aš galiu pasakyti savo nuomonę. Kalbos apie šį albumą, tais laikai dar kaip apie nemokamą EP, kuris būtų kažkur ir kokiu tai būdu dalinamas, atsirado maždaug prieš metus ir tada viskas buvo , tiesiog taip… Buvo matyt ką padailinti, tad albumui neužteko… ir plius šiaip pats Apathy dirbo kartu su nauju Army of the Pharons albumu ir buvo užsiėmęs bendrais darbais su Celth Titled ir “Killmatic” su Demigodz, apie kurį jau rašėm ne taip seniai.

Ir štai prieš kokį mėnesį atsirado galimybė užsakyti, tada dar neišleistą , ir ne taip jau reklamuotą naują albumą. Kaip loterija… bus geras , o gal šūdas, na arba šiaip sau. Tačiau albumas nenuvylė, jau nuo pirmų gabalų su lengvai sulėtintu priedainiu iš Red Hot Chili Peppers, su kurio muzika padirbėjo daugeliui gerai žinomi Da Beatminerz. Albumas įtraukė į savo keistoką atmosferą. Ką ir be pridurti – patinka, pasidaro įdomu, o kas gi bus toliau. O ten ko gero numeris vienas albume, bent jau asmeniškai man, “Back in new England” kartu su negirdėtu Chris Webby ir instrūmu padaryto Apathy ir Teddy Roxpin. Stiprus, viskas aiškiai, su tokia energija… malačius... panašu supykdė gimtas Conekticutas, Apathy, nes jau pirmuose gabaluose ištraukė tiek purvo į paviršių… Conectikuto radijo stotys tūrėtų dievinti šį albumėcą. Kai pradeda groti trečias kūrinys, ta pati istorija… panašu Apathy mėgsta naudoti šiame albume iki gyvo kaulo žinomus samplus, ir daugiau… nes albumo eigoj tai ten tai šian vis išlenda, kas nors tokio pažįstamo, netgi man (nutolusiam nuo tokios muzikos)… Drąsus sprendimas, bet juk veža reiškiasi teisingas. ‘The Curses of the Kennedy’s” – kaip jau supratot gabalas skirtas gimto krašto legendai, karališkai šeimai, jeigu taip galima pasakyti apie Kennedžius. Sampliukas, kaip iš retro filmų apie princus ir princesę, ir viskas supinta su Apathy istorijos versija su ironija, drąsiai ir įdomiai… The Curses of the Kennedy’s Toliau kūrinys skirtas Marthai Moxley,net teko pasidomėti, kas per viena ta Marta, kad jai taip Gražiai ir romantiškai, vėlgi su seniai girdėtu ir netgi nostalgiją sukeliančiu samplu. O istorija maždaug buvo tokia, kad 75’tais metais, prieš visų šventųjų naktį kažkas nužudė 15’kos metų mergaitę, kadangi žudikas buvo pakankamai įtakinga vietinės reikšmės persona - visą reikalą buvo nutarta paslėpti, pamiršti… ir tik po metų žudikas gavo tai, ko ir nusipelnė. Jeigu trumpai –taip, o visą kitą ir netgi daugiau, Apathy labai šiltai pristatė gabale… Toliau dar eilė girdėtų akordų, ir gatvės istorijų. Apathy išties gerai padirbėjo su albumu, ir išsitraukė daug griaučių iš gimto krašto. Puiku, išties albumas įdomiai klausosi, o dar tie melodingi nukrypimai… Ir taip iki pačio galo, aplodismentai. Man albumas labai patiko, labai tiko, maloniai praleistas laikas. Nors aišku temos ir istorijios, toil gražu ne malonios, bet toks hip hopas ir turi būt… tikras… Skanaus , nes tai geras gero albumo pavyzdys… jeigu aš kada galėčiau įrašyti tokį, būčiau patenkintas… ir galėčiau mirti…

APATHY – “ Connecticut casual” [Demigodz rec.;2014]

Komentarai

Panašios naujienos