Lilas ir Innomine - Žmogus, velniškai bijantis stebuklo [Lyrika; Lyrics; Žodžiai]

Aš nežinau kur yra laisvė Pasiklystu ką vadint namais Kur dingo tie visi Dėl kurių tikiu vienetais Netikiu būriais

Aš nežinau kur yra laisvė kur yra pradžia Lyg ir čia, bet jei čia tai mano laisvė kartais kurčia Aš nežinau kaip ji atrodo Ar ji šalia septintą ryto, kai kava, liftas apačia Ar jos yra tarp šių faktūrų, agentūrų, cenzūrų, kupiūrų, fotogeniškų figūrų Ar ji suspėja paskui, kai šitokiam (trasui) pravertais langais Vilnius, Kaunas daužant (barsui)

Ar ji šlykštisi tom dienom kai nekenčiu savęs Ar ji pakenčia mane, kai pats blet negaliu pakęst Nežinau, net ką vadint namais O taip atrodė paeis Ir jau ne laikas rūpintis žmogum prieš laiką klupantis

O tu vis dar nespėjai Ir vis dar skubantis Žmogus, apatija Žmogus, norai kuklūs Žmogus, velniškai bijantis stebuklo Aš nežinau kur yra laisvė Pasiklystu ką vadint namais Kur dingo tie visi Dėl kuriu tikiu vienetais Netikiu būriais Aš nežinau kur yra laisvė Pasiklystu ką vadint namais Kur dingo tie visi Tikiu vienetais Netikiu būriais Aš nežinau kur yra laisvė, Galbūt esi tu jos pradžia. Kartais namai toli, Kartais namai lyg ir čia. Pasaulis už lango. Pusės stiklinės viskio. Aš taip ieškojau, Aš taip ieškojau, Bet taip neradau tau visko. Tarp chaoso, ir laimės be proto, Be bestselerių neparašytų neparduotų. Sustos laikrodžiai, Iš tiksės ruduo, Išduos koks buvo mano vaidmuo. Aš nežinau kur yra laisvė, išsigąsiu ją sutikus, Bijau, kad suprasiu - tik viena likus. Aš nežinau kur yra laisvė Pasiklystu ką vadint namais Kur dingo tie visi Dėl kuriu tikiu vienetais Netikiu būriais Lyriką užrašė Youtube.com vartotojas: Laura Alionskaite